1. Aplinkos sąlygos: svarbiausias išorinis veiksnys
Drėgmė ir drėgmė: Moderate humidity (40–60% RH) promotes the formation of a dense patina. However, long-term immersion in water (e.g., standing water on the steel surface) or high humidity (>80 % RH) ištirpdys patinos kristalinę struktūrą, todėl atsiras purios, sluoksniuotos rūdys.
Teršalai:
Chlorido jonai (Cl⁻): iš pakrančių druskos purškimo-apledėjimo ar kelių apledėjimo druskų Cl⁻ prasiskverbia į patinos tarpus, suardo apsauginius FeOOH kristalus ir sukelia "duobinę koroziją"-todėl atmosferos poveikiui atsparus plienas pakrančių zonose be papildomos apsaugos veikia prastai.
Sieros dioksidas (SO₂): Iš pramoninių išmetamųjų teršalų (pvz., anglimi -kūrenamų elektrinių) SO₂ reaguoja su drėgme ir susidaro sieros rūgštis, kuri tiesiogiai ardo patiną ir pagreitina matricos koroziją.
Temperatūros svyravimai: Dėl dažno užšalimo ir atšildymo (pvz., šaltuose regionuose, kur temperatūra svyruoja aukščiau/žemiau 0 laipsnių), vanduo patinos porose išsiplečia užšalus ir susitraukia, kai atšildo. Šis pasikartojantis įtempimas sulaužo patiną, todėl plieno matrica tampa korozija.
2. Medžiagos sudėtis: vidinis patinos stabilumo pagrindas
Pagrindinių lydinių elementai: Cu, Cr ir P yra būtini patinai formuotis. Cu sudaro tankų Cu₂O sluoksnį ant patinos paviršiaus, Cr padidina patinos cheminį stabilumą, o P skatina tolygų FeOOH kristalų augimą. Jei plieno Cu kiekis yra<0.2% or Cr content <0.3% (below standard requirements like EN 10025-5), the patina will be loose and prone to peeling.
Priemaišų elementai: Didelis S (sieros) arba N (azoto) kiekis pliene sudaro trapius intarpus (pvz., MnS). Šie intarpai veikia kaip „korozijos taškai“, todėl patina aplink juos įtrūksta ir praranda apsaugą.
3. Paviršiaus apdorojimas: paveikia pradinį patinos susidarymą
Alyvos, nešvarumų ar oksidų nuosėdų likučiai: Jei plieno paviršiuje yra alyvos dėmių, dulkių ar frezų apnašų (storas oksido sluoksnis nuo karšto valcavimo), kurios nėra nuvalytos, patina susiformuos netolygiai-sritys su likučiais bus plonos, porėtos rūdžių, o švarios vietos suformuos tankią patiną, dėl kurios atsiranda vietinė korozija.
Neteisingas dirbtinės patinos gydymas: kai kuriuose projektuose naudojamos cheminės medžiagos, kad pagreitintų patinos susidarymą (pvz., „-aprūdijęs“ atmosferos poveikiui atsparus plienas). Jei cheminės medžiagos koncentracija per didelė arba apdorojimo laikas per ilgas, dirbtinė patina bus per stora ir trapi, lengvai nusilupa nuo vėjo ar lietaus.
4. Mechaniniai ir cheminiai pažeidimai: tiesiogiai sunaikina patinos vientisumą
Mechaniniai pažeidimai: Scratches from transportation (e.g., friction between steel plates), impact from external objects (e.g., debris hitting the surface), or improper installation (e.g., tool scratches) break the patina. If the damaged area is small, the steel can form new patina to repair it; but large-scale scratches (e.g., >5 mm pločio) atskleisti per daug matricos, todėl greitai rūdija prieš savaiminį-gyjimą.
Cheminė žala: Sąlytis su stipriomis rūgštimis / bazėmis (pvz., valymo priemonėmis, kurių pH<3 or >11, pramoniniai tirpikliai) ištirpina patinoje esantį FeOOH ir lydinių junginius, todėl plieno paviršius lieka plikas ir neapsaugotas.
